- corruption
- korupcija statusas T sritis Politika apibrėžtis Politiko ar valstybės tarnautojo elgesys, kai iš viešojo sektoriaus siekiama asmeninės ar kitos naudos piktnaudžiaujant einamomis pareigomis ar atliekamomis funkcijomis. Skirstoma į administracinę ir politinę. Administracinė korupcija yra sąmoningi iškraipymai įgyvendinant įstatymus, nutarimus ar kitus teisės aktus, kai siekdami naudos, viešojo arba neviešojo sektoriaus atstovai neteisėtai ir neskaidriai teikia privačių gėrybių valstybės tarnautojams. Politinė korupcija (arba „valstybės užgrobimas“) yra viešojo ar privačiojo sektoriaus asmenų, grupių ar įmonių įtaka kuriant įstatymus, nutarimus ar kitus teisės aktus, kai siekiama naudos neteisėtai ir neskaidriai teikiant privačių gėrybių valstybės tarnautojams. Formos gali būti kyšininkavimas, papirkinėjimas ir kitos veiklos viešajame sektoriuje, kai siekiama naudos sau ar kitiems asmenims. Sukeliami neigiami padariniai skirstomi į ekonominius, socialinius politinius, valstybės valdymo ir tarptautinių santykių. Kovos su korupcija būdus galima skirstyti į korupcijos užkardymą (priežasčių, sąlygų nustatymas ir šalinimas siekiant atgrasyti nuo korupcinės veiklos), korupcinių pažeidimų tyrimą (siekiama patraukti kaltus asmenis atsakomybėn) ir visuomenės antikorupcinį švietimą (aiškinamos korupcijos keliamos grėsmės ir skatinama nesitaikstyti ar aktyviai su ja kovoti). atitikmenys: angl. corruption ryšiai: susijęs terminas – etika
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.